Žemiškas darbas sode

Sodo gyvenimas
Yra tokia vokiška dainelė: „Kovo mėnesį ūkininkas įkinko arkliuką…“ Ji supažindina vaikus su metų laikais. Ar kada nors pagalvojote, kodėl ūkininkas darbus pradeda kovo mėnesį?
Jūsų gyvenimo patirtis, gamtos stebėjimas ir jūsų sodas tikriausiai pakuždės jums atsakymą. Kovo mėnesį atsiranda daug įvairių veiksnių. Ilgesnės dienos ir aukštesnė temperatūra dienomis, tirpstantis sniegas ir džiūstanti žemė, pasirodo pirmieji žiedai ir daigai, auga krūmokšniai, o medžiuose ir krūmuose pakyla syvai. Visa tai vyksta dėl sudėtingos šviesos, temperatūros ir drėgmės tarpusavio sąveikos. Kol nepradėjome kalbėti pernelyg moksliškai: ūkininkas vadovaujasi savo nuojauta. Nes gamtoje, ypač dirbant su augalais, labai svarbu vienas dalykas: padaryti tai, ką reikia, tada, kai reikia. Visa tai prasideda nuo vieno dalyko: žemės darbų!

Koks dirvožemis tinkamiausias?

Atsakymas, kaip visada sodo atveju, paprastas: priklauso nuo situacijos! Jei žemė neravėta nuo rudens ir padengta sodo šiukšlėmis arba yra likusių rudens ar žiemos daržovių, pirmiausia reikia ją nuvalyti – arba viską nurenkant, arba užkasant. Jei į lysves žiemai rūpestingai įdėjote komposto, galioja ta pati procedūra. Tačiau jei jūsų sodo dirva žiemą buvo švari ir tvarkinga, atėjus kovui tereikia ją suakėti. Plotai, kuriuos naujai sukasate, turi būti palaistyti lietaus, ir reikia palaukti dvi savaites prieš akėjant, kad dirvožemis susistovėtų. Kai tik dirvožemis po akėjimo šiek tiek pradžiūsta, išlyginkite jį dideliu grėbliu (pvz., mediniu), susmulkinkite likusius žemės luitus ir viską gražiai sulyginkite. Lysvė paruošta sėjai ir sodinimui.

Keletas svarbių detalių

„Priklauso nuo situacijos“ reiškia, kad reikia nuolat stebėti dirvožemio sąlygas. Taigi, pavasarį tvarkant dirvožemį, patariama priemolio ar molingą dirvožemį sumaišyti su rupiu smėliu. Atsižvelgiant į dirvožemio struktūrą, vieno karučio (apie 80 litrų) smėlio pakanka nuo dviejų iki penkių kvadratinių metrų lysvių. Ir atvirkščiai, jei dirvožemis smėlėtas, jį galite pamaišyti su moliu.

Tiek smėlėtam tiek molingam dirvožemiui reikalingos kalkės. Smėlėtuose dirvožemiuose dažnai trūksta kalkių, todėl pavasarį reikėtų įmaišyti nuo 50 g/m² (palaikyti kalkių kiekį) iki 100 ar net 150 g/m² (atstatyti kalkių kiekį) į dirvožemį. Molingam dirvožemiui taip pat gali trūkti kalkių. Apskritai dirvožemio analizė (maždaug kartą per trejus metus) reikalinga, kad sužinotumėte savo sodo dirvožemio maistinę vertę, ką reikia tręšti, o ką galite pertręšti. Sodo dirvožemyje dažniausiai būna fosforo perteklius. Todėl sudėtinėmis trąšomis, kuriose yra ir fosforo, galite pertręšti dirvožemį, ir tai bus tikras pinigų švaistymas. Primename, kad 100 g/m² kalkių jūsų dirvožemio šarmingumą gali padidinti vienu tašku. Matote, tai, ką darote arba nedarote su dirvožemiu, gali pakeisti ir kitus rodiklius, norite to ar ne. Dirvožemis – sudėtingas organizmas – tai ne tik žemės dalelytės, tai – mikrokosmas! Todėl dirvožemis yra tokia svarbi tema. Juk tai, ką darote ar nedarote, gali arba sugadinti jūsų dirvožemį arba duoti būtent tai, ko reikia Jūsų mėgstamiausiems augalams.

Kalbant apie mėgstamiausius augalus: pernelyg entuziastingi sodininkai pavasarį imasi, pavyzdžiui, genėti krūmokšnius ir medelius. Nedirbkite vien dėl darbo, „kad tik būtų padaryta“. Juk galite pridaryti žalos, ypač kalbant apie žemės darbus, sodo augalų šaknims, ypač turintiems paviršines šaknis, pavyzdžiui, rododendrams, serbentų krūmams, seduloms ir t. t. Taip žemės darbai gali pažeisti arti paviršiaus esančias šaknis.