Vaisių mumijos

Sodo gyvenimas
Atėjus lapkričiui, ant medžių beveik nebelieka ir vėlyviausių rūšių slyvų. Nukritus lapams, nuskinkite užsilikusius vaisius. Šios slyvos jau užkrėstos ruduoju vaisių puviniu (Monilia fructigena). Užkratas į vaisius pateko dar prieš kelis mėnesius. Jo plitimui dar įtakos turi oro sąlygos. Pavasarį dažnai ir stipriai keičiantis šilumos bei drėgmės lygiui užkratas plinta.
Vaisiai gali būti užkrėsti bet kuriuo metu. Lietingu oru užkratas paprastai apima net ir žiedus. Pažeistos vaisių vietos – taip pat puiki terpė puviniui. Slyvos, keičiančios spalvą iš žalios į violetinę, masė labai padidėja, o odelė paminkštėja, todėl iki nuimant derlių smarkiai išsitempia. Per atsiradusius nedidelius įtrūkimus į vaisius patenka puvinys.
Taip prasideda infekcija. O kaip galima ją įveikti?

Svarbiausia tinkamai prižiūrėti medį. Jeigu dabar nepašalinsite likusių sudžiūvusių vaisių mumijų, jos taps tikra sporų saugykla, todėl ateinančiais metais kils pavojus užkrėsti sveikus vaisius. Grybelio sporos gali peržiemoti ir medžio žievėje arba jas atpučia vėjas. Monilia užkrato pavojų kitais metais sumažinsite ir išretinę medžio vainiką. Smarkiai išretinus slyvos medžio vainiką, po kritulių greičiau išdžius lapai ir vaisiai. Visos priemonės, padedančios medžiui ir vaisiams greičiau išdžiūti, taip pat sumažina ir dėl oro sąlygų išaugusį užkrato pavojų.

Be to, reikėtų tinkamai dozuoti azoto trąšas. Jų naudokite tik tiek, kiek reikia. Apribojus azoto trąšų kiekį, vaisiai Monilia užsikrečia rečiau.

Patarimas. Cheminiai preparatai – fungicidai – neveiksmingi kovojant su vaisių mumijų puviniu, Monilia fructigena. Jie tinka tik Monilia laxa, rūgščiąsias vyšnias apimančiai ir ūglių nykimą lemiančiai infekcijai, padaryti nekenksmingai. Vis dėlto rūgščiųjų vyšnių vaisių mumijos taip pat gali užsikrėsti Monilia fructigena (kaip ir slyvos). Todėl sudžiūvusius vaisius reikėtų nuskinti nuo medžio.