Priedas apie trąšas

Sodo gyvenimas
Nuostabus dalykas: niekas nenustebtų, jei kanarėlė nukristų nuo laktos, nes niekas jos nelesino. Tačiau nors nuolat šeriate savo gyvūnus, kalbant apie augalus, sodų mėgėjai gali nustebti, kai jų paklausiama: „Gerai, ar tręšėte? Jei taip, kada, kuo ir kiek?“

Kaip reikia tręšti

Kadangi dabar vasara ir viskas sode augte auga, norime šiame GARDENA naujienlaiškyje pateikti informacijos apie tinkamas sodo trąšas. Kartas nuo karto išgirstate šią frazę: „Čia iš mano sodo, užauginta be chemikalų!“ Tačiau šis gyrimasis ir neva puikiai augančios daržovės ir vaisiai skamba labai nelogiškai. Jei kažkas auga didelis, jam reikia daug maistinių medžiagų. Naudingiesiems augalams reikia pakankamo kiekio tam tikrų sudėtinių dalių derinio. Dėl šios priežasties svarbu kiekvieną kitam tikslui naudojamą sodo plotą tręšti skirtingai ir teisingai!

Ar svarbu kokios trąšos naudojamos?

Ne, nesvarbu. Kiekvienos trąšos – kompostas, mėšlas ar kukurūzų trąšos – turi savo poveikį dirvožemio sudėčiai. Kiekvienos trąšos veikia skirtingai dėl savo sudėties. Galiausiai, skirtingų augalų mitybos poreikiai taip pat yra skirtingi. Alpinariumo augalai turi kitokius poreikius nei pentinius ar pomidoras.

Visiems augalams būdinga tai, kad be tam tikrų elementų (vario, sieros, magnio ir kitų), jiems visiems reikalingos pagrindinės maistinės medžiagos: azotas – augimo skatintojas ir pagrindinė sudėtinė baltymų dalis, taip pat svarbus chlorofilo elementas; magnis – pagrindinis chlorofilo elementas; fosforas – skatinti žydėjimą; kalis – sutvirtinti audinius ir nokinti vaisius.

Įvairiems augalams reikalingas skirtingas šių maistinių medžiagų kiekis. Daugiau informacijos kurie augalai suvartoja daugiau, o kurie – mažiau, rasite toliau prie tręšimo patarimų.

O kaip organinės trąšos?

Atsakymas į šį klausimą įdomus: „Ar organinės trąšos geresnės nei dirbtinės trąšos?“ Atsakymas vėlgi priklauso nuo situacijos! Kiek šiuo metu mums žinoma apie augalus, pačiam augalui nerūpi ar jis gaus azoto, fosforo, kalio ir t. t. iš organinių ar dirbtinių trąšų. Jis pasisavina trąšas tik tam tikra chemine formule, kuria trąšos turi pasiekti šaknis – kitaip nieko nebus. Ar augalas gauna organinių trąšų ar ne, maistinės medžiagos apdorojamos ne pagal savo kilmę, o pagal tai, ko reikia augalui.

Vienintelė organinių trąšų nauda – jos geriau dirvožemiui ir jame gyvenančiai faunai. Kraštutiniu atveju, žmonės, naudojantys tik mineralines trąšas, ilgainiui sugadins sodo dirvožemį, nes trąšos neteikia humusui reikalingų maistinių medžiagų ir atliekų, reikalingų dirvožemiui ir jo faunai.

Naudojant organines trąšas, nepamirškite, kad priklausomai nuo oro sąlygų, praeina trys-keturios savaitės, kol organinės trąšos ištirpsta dirvožemyje ir augalai gali pasisavinti maistines medžiagas. Taigi, norėdami, kad augalas turėtų maisto balandžio mėnesį, organinėmis trąšomis (kompostu ar ragų miltais) tręškite iš anksto dar kovo mėnesį! Mineralinės trąšos ypač naudingos, jei norite augalui greitai suteikti daug maistinių medžiagų. Yra ir tarpinis variantas: organinių ir mineralinių trąšų mišinys su organiniu pagrindu ir papildomai pridėtais mineralais.

Kalbant apie pridedamus dalykus: Sodų dirvožemyje paprastai yra per daug fosfatų ir beveik visada trūksta azoto. Taigi ne visuomet logiška naudoti sudėtis trąšas. Jei dėsite daug trąšų, maistinių medžiagų kiekis gali būti per didelis (daug – gerai, bet ne per daug!). Geriau tręšti tuo, kas reikalinga, nei visur naudoti tą pačią formulę. Pavyzdžiui, naudokite azoto ir potašo trąšas, o ne azoto, fosforo ir potašo sudėtines trąšas, jei dirvožemyje jau yra pakankamai fosfatų. Kaip (su)žinoti ko reikia? Kas porą metų reikėtų paimti sodo dirvožemio mėginį ir patikrinti jo maistinių medžiagų kiekį. Taip nuolat žinosite esamą padėtį, o sutaupius išlaidas trąšoms, dirvožemio analizės išlaidos gali net atsipirkti. Ir viena, ir kita kainuoja panašiai. Bet kuriuo atveju, šiuo būdu galėsite geriau pasirūpinti savo sodo dirvožemiu. Be to, tai apsaugo vertingą gruntinį vandenį, nes į jį nepatenka trąšų perteklius.

Bet gana aiškinimų – imkimės darbo! Pasivaikščiokime po jūsų sodą:

Ką reikia dabar tręšti? Ir svarbiausia, kiek trąšų naudoti?

Balkono ir vazoniniams augalams naudoju mineralinį dirvožemį, skirtą sodinimui. Trąšos lengvai paskirstomos ir neišsiplauna dažnai laistant. Aukštos kokybės dirvožemio trąšų rezervo, kurį paprastai prideda gamintojas, dažniausiai užtenka maždaug šešioms savaitėms. Tada vėliausiai reikia vėl patręšti. Sodinimo metu naudoju ilgalaikes dirvožemio trąšas – 2–3 gramus litrui žemės. Taip suteikiu pagrindinių maistinių medžiagų augalams iki rugpjūčio–rugsėjo mėnesio. Taip pat pridedu šiek tiek trąšų kiekvieną savaitę – 0,1–0,2 dalies tūkstančiui – laistant (t. y. 10–20 ml skystųjų trąšų 10 l vandens). Kartoju: laikykitės gamintojo nurodymų, pateiktų ant pakuotės!

Krūmynų tręšimas iš esmės priklauso nuo lapų ir žiedų sudaromos masės. Tręšiu tik alpinariumo krūmokšnius, šen bei ten paberdamas saują ragų miltų ar šiek tiek komposto (apie litrą kvadratiniam metrui). Greitai augančius krūmokšnius pavasarį galima patręšti maždaug 50 gramų sudėtinių trąšų kvadratiniam metrui (apie kovo-balandžio mėnesį). Arba galite tręšti trimis litrais komposto kvadratiniam metrui. Lėčiau augantiems krūmokšniams pakanka 30 gramų ar 1,5 litro. Birželio viduryje galima patręšti vėl, šiek tiek mažesniu kiekiu.

Daržų tręšimas priklauso nuo augalų tipo, kadangi daržoves galima skirtyti į vartojančias daug mineralinių medžiagų (kopūstai), vidutiniškai vartojančių (pomidorai) ir vartojančių mažai mineralinių medžiagų (salotos). Pateikiame keletą tręšimo rekomendacijų:

Mažai trąšų vartojantiems augalams: tręškite 1–2 litrais komposto kvadratiniam metrui, jei reikia, papildykite azotu (apie 70 gramų ragų miltų kvadratiniam metrui) ir kaliu (apie 35 gramai kalio ir magnio trąšų kvadratiniam metrui).

Vidutiniškai trąšų vartojantiems augalams: tręškite 2–4 litrais komposto kvadratiniam metrui, jei reikia, papildykite azotu (apie 70 gramų ragų miltų kvadratiniam metrui) ir kaliu (apie 35 gramai kalio ir magnio trąšų kvadratiniam metrui).

Daug trąšų vartojantiems augalams: tręškite 4–6 litrais komposto kvadratiniam metrui, jei reikia, papildykite azotu (apie 150 gramų ragų miltų kvadratiniam metrui) ir kaliu (apie 100 gramų kalio ir magnio trąšų kvadratiniam metrui).

Svarbu! Kopūstų, svogūnų ir morkų nereikėtų sodinti naujai mėšlu patręštose vietose. Šiuos augalus tokiose vietose sodinkite tik kitais metais. Čia kyla rizika, kad mėšlas pritrauks muses, kurių lervos gali įsigraužti į augalus.

Tręšiant žolės plotus, atkreipkite dėmesį (kaip jau nurodyta priede apie vejas): Nupjovę žolę, pašalinate maistines medžiagas iš vejos. Su kiekvienu nupjautos žolės kilogramu pašalinate apie 30 gramų azoto, 20 gramų kalio ir 10 gramų fosforo. Turite kompensuoti šias maistines medžiagas. Dekoratyvinėms vejoms reikia kiek mažiau trąšų nei vejoms, kuriomis vaikštoma. Paprastai veją reikia tręšti kas keturias-penkias savaites nuo kovo-balandžio mėnesio iki galutinio rudens tręšimo, ruošiantis žiemai, rugsėjo pradžioje-viduryje. Tačiau rinkoje atsiradus ilgalaikėms vejos trąšoms ir rudeninėms trąšoms, tręšimo būdas keičiasi. Kaip vis kartojame, būtina atkreipti dėmesį į gamintojo informaciją ant trąšų pakuotės. Tai gali padėti atsakyti į klausimą, ar galite naudoti sudėtines trąšas vietoje vejos trąšų. Žvilgtelkite į sudėtinių trąšų-azoto mišinio proporcijas: fosforas: kalis. Idealus santykis vejoms – 10:3:3-5.

Prieš tręšiant medžius, pirmiausia reikia išskirti lapuočius ir visžalius medžius. Jų metiniai augimo ciklai yra skirtingi, todėl trąšų jiems reikia skirtingu metu.

Lapuočiams trąšų paprastai reikia birželio pradžioje–viduryje, o po to – tarp liepos vidurio ir rugpjūčio vidurio antrajam augimo suintensyvėjimui. Po to jų reikėtų nebetręšti. Taigi, pirmą kartą lapuočius medžius tręšiate balandžio mėnesį (apie 55 % metinio trąšų poreikio) ir birželio mėnesį (45 %). Skaičiai šiek tiek skiriasi vaismedžiams ir rožėms, kuriems trąšas reikia dalyti santykiu 50/50 arba 60/40.

Visžaliams augalams pirmųjų maistinių medžiagų reikia gegužės mėnesį, o antrosios, didesnės dozės – nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, kai ima formuotis kankorėžiai. Trąšų paskirstymas visžaliams medžiams yra 35/65 %.

Trąšų kiekis taip pat priklauso nuo augalo poreikių, t. y. kiekvieno augalo masės. Mažiems spygliuočiams pakanka 35 g sudėtinių trąšų kvadratiniam metrui per metus, medžių ir krūmų trąšų lygio palaikymui – 50–70 g sudėtinių trąšų kvadratiniam metrui per metus, o vaismedžiams, rožėms ir rododendrams galite imti viršutinę ribą, t. y. 100 g trąšų.

Atkreipkite dėmesį, kad nurodytu laiku medžių šaknys turi gauti maistines medžiagas. Jei norite naudoti organines trąšas, prie nurodytų datų turite pridėti laiko trąšų išsiskaidymui.

Beje,

oranžerijų ir kambariniai augalai dabar taip augimo stadijoje, taigi nepamirškite jų reguliariai tręšti iki spalio mėnesio. Naudokite lapinių augalų trąšas lapiniams augalams ir žydinčių augalų trąšas žydintiesiems – pastarosiose yra daugiau fosforo, skatinančio žydėjimą.