Pirmasis ženklas, kad obuolys sunoko, yra rūšiai būdinga spalva. Kitas būdas patikrinti sunokimą – pasukti. Švelniai pasukus vaisių ties koteliu, jis turėtų lengvai atsiskirti nuo šakos. Galiausiai reikėtų patikrinti, ar sėklelės yra rudos spalvos. Ragavimas nėra tinkamas būdas obuoliams ir kriaušėms. Kriaušių aromatas atsiskleidžia po keleto dienų nuo skynimo, todėl jas geriausia nurinkti dar kietas. O daugelis obuolių rūšių, pavyzdžiui „Jonagold“, gerą skonį įgyja tik keletą savaičių palaikyti prieš valgant.
Obuolius ir kriaušes geriausia laikyti vėsioje, tamsioje, gero drėgnumo patalpoje. Geriausia, kai patalpą, kurioje laikomi vaisiai, galima vėdinti. Žemą drėgnumą galite padidinti pastatę patalpoje indų su vandeniu.
Laikydami vaisius įsitikinkite, kad obuoliai ar kriaušės neturi įdubimų, nėra apgadinti vabzdžių ar supuvę. Supuvę vaisiai gali „apkrėsti“ kitus šalia esančius vaisius. Taip yra todėl, kad supuvę obuoliai ir kriaušės išskiria metileną, kuris paspartina kitų vaisių nokimą ir jie greičiau sugenda.
Vaisius reikėtų laikyti vaisių stovuose ar žemose dėžėse. Dėžes galima iškloti medžio pjuvenomis ar gofruotu popieriumi. Jei dėžės yra aukštesnės, rekomenduojame įkloti gofruoto popieriaus lakštą tarp vaisių sluoksnių, kad jie nesusispaustų. Jei dėžes uždengsite perforuota plėvele, vaisiai taip greitai neišdžius. Vaisius taip pat galima laikyti perforuoto polietileno maišuose. Bet kuriuo atveju, laikomus obuolius ir kriaušes reikia reguliariai tikrinti, kad supuvę vaisiai būtų greitai išimti.