Berlin Shooting 197

Medžių kamienų balinimas

Sodo gyvenimas
Name esantys užšalę vandens vamzdžiai gali sprogti – lygiai taip pat gali sutrūkinėti vamzdynus primenančios jungtys žievės audiniuose. Taigi žiemiški orai gali sužaloti medžius. Šis pavojus tyko vėlyvą žiemą, nuo sausio pradžios.
Tamsų kamieną sušildžius intensyviai žiemos saulei, iš šaknų į žievės audinį pradeda tekėti sula. Kai naktį atšąla, audinių temperatūra nukrinta žemiau užšalimo ribos. Audinyje susidaro įtampa, todėl gali atsirasti įtrūkių. Šie pažeidimai lėtiniai. Jie gali likti nepastebėti ilgą laiką. Vis dėlto kartais būna ir akivaizdžių požymių – tai dideli negyvos žievės plotai arba piršto storio įtrūkiai pietinėje medžio pusėje.
Kaip išvengti tokios žalos? Vėlyvą rudenį medžių (vaismedžių) kamienus reikėtų nubalinti. Balinti pradėkite nuo pat žemės ir tęskite, kol pasieksite apatines storas šakas. Baltos spalvos kamienas atspindės saulės šviesą, todėl taip greitai ir smarkiai neįkais. Balinimas nepadės įtrūkių visiškai išvengti, bet jų tikrai gerokai sumažės. Ypač patartina balinti atvirose, šalčio veikiamose vietose augančių medžių kamienus. Kai pradeda gausiau lyti, balinimo medžiaga nusiplauna ir kartu su lietaus vandeniu susigeria į dirvą. Ji veikia kaip kalkės. Todėl nepatartina balinti kalkėms jautrių augalų, pvz., svarainių ir į juos įskiepytų kriaušių. Jų kamienus verčiau lengvai apdenkite nendriniais kilimėliais, kurie apsaugos nuo saulės pavojingu laikotarpiu.
Patarimas. Jeigu prieš balindami kamieną vieliniu šveistuku pašalinsite atsilupusius žievės gabalėlius, žaliuosius dumblius ir samanas, kalkės padės medį apsaugoti nuo miegančių parazitų, pvz., nuo amarinių ar voratinklinių erkių kiaušinėlių.