Įdomūs faktai apie uogas

Sodo gyvenimas
Uogos sumuštiniuose arba supjaustytos griežinėliais ir įdėtos į salotas tikrai glumina! Bet tokį keistą elgesį galima pateisinti! Nes botanikai visiškai kitaip negu mes, sodininkai, žvelgia į uogas – šias stebėtinai įvairias sodo gėrybes, kurios pristatomos šiame GARDENA naujienlaiškio priede.
Taip netikėta sužinoti, kad avietės, gervuogės ir braškės botanikos požiūriu nėra tikros uogos – tai yra vaisių sankaupos. Botanikos požiūriu, uogomis teisinga būtų vadinti pomidorus, agurkus, melionus ir bananus. O didžiausia pasaulio uoga tikrai sunki – tai moliūgas!

Taigi, matote, kad uogos iš tiesų yra labai įdomūs vaisiai. Tačiau mūsų sodo specialistai užtikrino, kad šiame GARDENA naujienlaiškio priede yra įvairios naudingos informacijos apie uogas – tas uogas, kaip jas supranta sodininkai.

Uogų sodo naujienos

Kaip jūsų sodas, kuriame auginamos uogos, praleido vasarą? Mėlynių, braškių, juodųjų serbentų ir agrastų derlių galima nuimti vasarą, gervuogės tuo metu bręsta, o kivių laukite rudenį. Apskritai, ši vasara turtinga uogomis. Tik juodiesiems serbentams nepavyko dėl ilgos žiemos, nes jų ankstyvojo žydėjimo laikas šiais metais ne visada geriausiai tiko tręšimui. Besikeičiantis oras akivaizdžiai buvo palankus raudoniesiems serbentams, ypač todėl, kad pakankama šiluma užtikrino gerą augimą ir gausą, o pakankamai aprūpinus vandeniu vaisiai tapo stambūs ir apvalūs. Dėl didelių dirvos drėgmės svyravimų, kuriuos sukėlė sausros laikotarpiai, besikeičiantys su gausiais lietumis, agrastai galėjo lengvai sutrūkinėti. Trumpai tariant, kai vaikštote po savo sodą, kuriame auginamos uogos, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų.

Agrastai:

Dar kartą buvo įrodyta, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą agrastų rūšį, nes besikeičiantys šilti ir drėgni orai, tokie, kokie buvo šiais metais, sudaro palankias sąlygas vystytis agrastų miltligei. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad rūšis „Invicta“, auginanti žalias uogas, yra turbūt labiausiai atspari šiam įkyriam grybeliui. Galima rekomenduoti geltonų uogų rūšį „Hinnonmäki“, o geras raudonas uogas išaugina „Rokula“ ir „Red Eva“ rūšių agrastai. „Rokula“ tinka žmonėms, kurie negali kasdien prižiūrėti savo vaisius brandinančio sodo, nes šios rūšies uogos gali išlikti ant kotelių gana ilgai, ir jų nebūtina nuskinti konkrečiu momentu. O visi agrastų mėgėjai, ieškantys lengvo gyvenimo, gali pasidomėti rūšimi „Pax“, kuri yra beveik be spyglių, todėl uogas lengva skinti. Ji beveik visiškai neturi dyglių.

Sodų kūrėjai dabar iš naujo atrado dekoratyvinę agrastų vertę. Kaip standartiniai eilėmis susodinti vaismedžiai, jie gali padalyti sodą į sritis arba suteikti įdomią regimą dermę sodo takeliams. Tuo metu, kai uogos jau subrendusios skinti, vaiskrūmiai džiugina akis. Svarbi pastaba, kalbant apie medžių formos augalus: išlaikykite trumpas šakeles ir retesnį bei glaudų vainiką, kad šakos nenulūžtų, lenkiamos vaisių svorio. Vainikų atramos sode neatrodo labai patraukliai. Tai taikoma ir vazonuose auginamiems agrastų sodinukams. Tačiau grožis reikalauja aukų: agrastų krūmai veda daugiau vaisių negu agrastų sodinukai.

Ką turėtumėte nuveikti dabar? Jeigu nuėmę derlių dar negenėjote agrastų, turite tai padaryti kuo skubiau. Pakankamai nugenėtas agrastų krūmas leidžia jums pasiekti jo vidų ir nesusibadyti. Augalą taip pat gali pasiekti daug šviesos, todėl vaisiai gali gerai nokti.

Serbentai:

Tas pats taikoma ir serbentams. Nors jie nėra jautrūs miltligei, gali kilti problemų dėl rūdžių grybelio ir (atsižvelgiant į rūšį) gali pradėti mažėti uogų. Turėkite tai omenyje, pirkdami serbentų krūmus iš vietinio medelyno ar sodo reikmenų centro! Atkreipkite dėmesį, kad išmintingai pasirinkus rūšis, serbentų derėjimo laikas gali būti labai ilgas – jis gali tęstis nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Šešias savaites galima jomis gardžiuotis, o tada likusias uogas užšaldyti arba išvirti uogienę.

Raudonųjų serbentų rūšis „Red Lake“ sunoksta anksti ir nėra linkusi gesti, „Rovada“ subręsta labai vėlai ir išaugina aukštos kokybės dideles uogas ant ilgų stiebelių. Šiuo metu svarbiausia baltųjų serbentų rūšis yra „Primus“. Jeigu norite išbandyti rožinius serbentus, ieškokite „Rosalinn“. Vaikai mėgsta serbentus, nes sunokę jie gana saldūs. Kalbant apie skonį, dažnai manoma, kad juodieji serbentai pernelyg kartūs, kad juos būtų galima valgyti neapdorotus. Bet išbandykite „Ometa“ ar švelnesnę „Bona“ rūšį. Jie skaniai kvepia juodaisiais serbentais, ir tai galima panaudoti gaminant valgį.

Ką turėtumėte nuveikti dabar? Jeigu iki šiol nenugenėjote juodųjų serbentų, turite tai padaryti. Taip pat kaip ir genėdami agrastus bei hibridinius juodųjų serbentų ir agrastų krūmus – serbentinius agrastus, genėdami serbentus, pašalinkite senesnius, storesnius ūglius, kurie išaugę pernelyg tankiai. Jie paprastai yra tamsiai rudos arba juodos spalvos, todėl juos lengva atpažinti. Šviesūs, jauni krūmų ūgliai turi būti sustiprinti, nes jie geriausiai pakelia uogų svorį. Tačiau pašalinkite visas silpnas ir už pieštuką plonesnes šakeles.

Avietės:

Ar žinojote, kad avietės būna ne tik raudonos, bet ir geltonos, ir netgi juodos? „Golden Bliss“ augina geltonas uogas, o „Black Prince“ (amerikietiškų laukinių aviečių rūšis) – juodas. Jeigu visas tris aviečių rūšis pasisodinsite savo sode, spalio 3 dieną jomis galėsite įdaryti savo gamintus pyragėlius…

Šiuo metu soduose, kuriuose „viskas vyksta greitai“, populiarios aviečių rūšys, kurių nereikia kruopščiai paremti lazdelėmis. Jūs galite pasirinkti tokias rūšis kaip „Autumn Bliss“, kurios auga panašiai kaip ir serbentai ar agrastai, t. y. kaip paprastas krūmas, o nuėmę derlių krūmą visiškai nupjaukite dalgiu. Šios krūminės avietės neaugina uogų iki rudens, bet jų privalumas yra tas, kad jos atsparios kenkėjams – paprastiesiems avietinukams – ir todėl yra „be kirminiukų“. Su avietėmis taip pat nuolat kažkas vyksta: dažniausiai auginama vėlyvųjų aviečių rūšis, rugsėjo mėnesį subrandinanti ypač kvapnias, nepaprastai patrauklias ir tvirtas uogas, kurios puikiai išsilaiko, yra „Polka“.

Ką turėtumėte nuveikti dabar? Nuėmę derlių, nedelsdami nupjaukite aviečių ūglius prie pat žemės, nepalikdami kelmelių. Tai sumažins pavojų, kad jūsų avietės bus užkrėstos dėmėtlige (Leptosphaeria coniothyrium) – infekcija, kuri patenka į augalus pro senas šakas.

Braškės:

Braškėms tiesiogine prasme reikia paskirti visą skyrių. Žaviausios jų veislės pasižymi savitu žemuogių kvapu. Senąsias rūšis, tokias kaip „Mieze Schindler“, taip pat verta čia paminėti, bet naujos, ypač kvapnios rūšys, tokios kaip „Thuchief“, nė kiek joms nenusileidžia. Braškių veislės, skirtos visiškai užsodinti lysvę, tokios kaip „Florika“, taip pat labai vertinamos, nes jos yra sukryžmintos su žemuogėmis. Braškės – geras pasirinkimas, norint apsodinti iš dalies šešėlyje esančias lysves. Jų nereikia persodinti kas dvejus metus, kaip sodo braškių, o gali likti tose pačiose lysvėse šešerius ar aštuonerius metus. Visiškai užsodintose lysvėse braškės žydi ir brandina uogas virš lapų, todėl uogos neguli ant žemės ir taip greitai nesupūva.

Tačiau yra ir naujų braškių rūšių, tinkamų auginti vazonėliuose bei dėžutėse, taip pat ir lysvėse. Kabančios braškės puikiai tinka pakabinamiems krepšeliams. Į vieną pakabinamą krepšelį galite įsodinti tris augalus. Dėžutėse tarp augalų išlaikykite 20–25 cm atstumą. Indai su vandens talpyklomis geriausiai tinka užtikrinti nuolatinį augalų aprūpinimą vandeniu. Tręškite braškes trąšomis, kuriose yra visų maistinių medžiagų, arba uogoms skirtomis trąšomis, kuriose yra daugiau kalio negu ant palangių auginamų gėlių trąšose. Uogoms reikia tokių trąšų, nes tada jos geriau noksta ir yra kvapnesnės.

Galiausiai, kabančių uogų principą galima pritaikyti ir priešinga kryptimi: Jūs galite panaudoti nedidelius pinučių gabalėlius arba lazdeles laipiojančioms braškėms auginti. Turėsite pritvirtinti vis aukštyn besistiebiančias braškes, nes pačios jos laipioti negali. Laipiojančias braškes galima skinti nuo birželio iki rugsėjo, o kabančios braškės duoda derlių iki spalio.

Ką turėtumėte nuveikti dabar? Jeigu braškės toje pačioje vietoje auga dvejus metus ir jau atrodo skurdžiai, turite jas persodinti. Dabar metas tai atlikti. Jeigu nepersodinsite jų iki pavasario, pirmaisiais metais po persodinimo derlius bus mažesnis. Remontantinės braškės ir vasarinės braškės vienodai sėkmingai gali būti sodinamos pavasarį, nes net tada jos išaugins pakankamai gerą derlių.

Mėlynojo sausmedžio uogos:

Mėlynojo sausmedžio uogos – naujokės tarp sodo uogų. Jos subręsta gegužės mėnesį – anksčiau negu kitos uogos. Šios uogos ilgos ir plonos, o jų spalva ir sandara tokia pat, kaip mėlynių. Mėlynojo sausmedžio uogos taip pat primena šias geriau žinomas giminaites ir skoniu. Šios naujokės išsikovojo pripažinimą ne tik todėl, kad jas galima skinti anksčiau, bet ir todėl, kad jos saldžios ir jose gausu vitamino C. Vienas visiškai suaugęs mėlynojo sausmedžio krūmas yra maždaug metro ar pusantro metro aukščio ir metro pločio. Šiam augalui tinka bet kokia dirva, kurioje gausu maistingųjų medžiagų. Krūmus taip pat paprasta prižiūrėti, nes pakanka juos vos šiek tiek apgenėti, o kitais atžvilgiais jie sparčiai auga ir yra nereiklūs. Siekiant geresnio apdulkinimo, geriausia visad sodinti dvi ar daugiau mėlynojo sausmedžio rūšių, kurios žydi gegužės mėnesį.

Beje, mėlynojo sausmedžio uogos iš vadinamųjų laukinių uogų tapo kultūrinėmis, nes jas verta auginti prie namų žaliuojančiuose soduose, panašiai kaip ir mėlynes ar avietes, arba visai neseniai pradėtas auginti medlievas, lazdyno riešutus, šeivamedžius, sedulas, bruknes, dygliuotuosius šaltalankius, erškėtrožes ir šermukšnio uogas.