Eleborai

Sodo gyvenimas
Šaltais žiemos mėnesiais dauguma sodų atrodo niūrūs ir tušti. Gražias žalias vejas pakeičia sniego danga, o iš spalvingų gėlių ir krūmų lieka tuščios lysvės ir nuogos šakos. Tačiau net ir šiuo metų laiku galite turėti gražių gėlių. Eleborai, dar vadinami Kalėdų rožėmis, yra puikus akcentas žiemos miegu miegančiame sode. Kadangi jos yra pripratusios prie žemų temperatūrų, jos žydi nuo gruodžio iki kovo mėnesio ir suteikia malonios įvairovės baltame sodo peizaže.

Kilmė

Eleborai yra kilę iš kalnuotų regionų, kur jie paprastai randami iki 1 900 m aukštyje, ir yra saugoma rūšis. Jų natūralios buveinės tęsiasi nuo Rytų Alpių per Vokietiją (daugiausia Bavariją), Austriją, Šveicariją ir Italiją iki Šiaurės Balkanų.

Kalėdų rožėms (helleborus niger) būdingi lėkštutės formos balti arba ryškiai rožiniai žiedai. Šilkinių žiedlapių ir specifinių juodų šaknų nesupainiosite su niekuo kitu. Į aukštį jos auga nuo 10 iki 30 cm. Visos 15 rūšių yra ypač atsparios ir lengvai prižiūrimos. Šios gėlės priklauso ne rožių genčiai, kaip būtų galima spręsti iš pavadinimo, bet vėdryninių šeimai.

Išvertus pažodžiui, „eleboras“ reiškia „mirtinas maistas“. Toks pavadinimas nėra atsitiktinis, nes eleborai yra išties nuodingi. Todėl palietus šiuos augalus reikėtų nusiplauti rankas, o dar geriau, dirbant su jais, mūvėti pirštines. Tačiau dėl naminių gyvūnų jaudintis nereikėtų, nes augalas jiems paprastai nekenkia, jei jie nesuėda jo nuodingų šaknų. Dėl savo nuodingumo eleborai senovėje buvo naudojami kaip vaistinis augalas nerviniams sutrikimams ir psichinėms ligoms gydyti. Senovėje jie net buvo naudojami kaip cheminis ginklas nuo priešų. Kaimo vietovėse iš eleborų spėdavo būsimų metų orus. Iš eleborų šaknų ekstrakto buvo gaminamas uostomasis tabakas ir čiaudulio milteliai. Dėl to šis augalas įgijo ir kitą vokišką pavadinimą – Schwarze Nieswurz, kas pažodžiui reiškia „juoda čiaudulio šaknis“. Kadangi eleborai žydi žiemą ir nebijo ledo ir sniego, jie visuomet buvo laikomi vilties simboliu.

Sodinimo patarimai

Eleborams geriausia vieta sode – po lapus metančiais medžiais, kad šis visžalis augalas gautų pakankamai pavėsio vasarą ir pakankamai saulės žiemą. Eleborai sodinami vasarą. Nepamirškite, kad jiems reikia kalkingo dirvožemio, o atstumas tarp augalų, kurie mėgsta augti grupėmis, turėtų būti apie 15 cm.

Eleborus galima auginti ir kaip kambarinius augalus. Tačiau juos reikėtų sodinti į pakankamai didelį vazoną, laikyti vėsioje vietoje, ir žiūrėti, kad neišdžiūtų. Patartina nusipirkti geros kokybės komposto ir sumaišyti jį su sodo žeme, kad augalai gautų geriausių maistinių medžiagų. Augalams nužydėjus, eleborus galima persodinti į sodą, padėti pavėsingoje vietoje balkone ar terasoje arba, jei norite laikyti juos namuose, pastatyti ant palangės, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.
Image: © babsi_w - Fotolia