Tai problema, su kuria vienu ar kitu metu susidūrė praktiškai kiekvienas sodininkas mėgėjas: dar visai neseniai jūsų vazonų dirvožemis buvo gerai prižiūrimas ir rudas, tačiau dabar jo paviršius padengtas baltu sluoksniu. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai išlikti ramiems! Todėl, kad baltos nuosėdos nebūtinai yra pelėsis, kaip daugelis iš pradžių mano.
Nuosėdos
Laistant augalus, ypač jei juos laistote per lėkštę, ant vazono žemės paviršiaus gali susikaupti druskos ir kalkių iš trąšų bei paties vandens. Laikui bėgant šie likučiai gali likti vazono dirvožemyje, net laistant augalus "iš viršaus" įprastu būdu. Liekanas galima atpažinti pagal jų sausą ir trupintą tekstūrą. Tokios nuosėdos susidaro, kai augalas įsisavina vandenį ir jame esančias maistingąsias medžiagas, tačiau vandenyje esanti druska ir kalkės lieka ir kaupiasi vazono dirvožemyje. Norėdami atkurti gražią rudą vazono žemę, galite tiesiog pašalinti pirmuosius kelis centimetrus žemių su mineralinėmis nuosėdomis ir užpildyti vazoną šviežia žeme. Įsitikinkite, kad vazonas pripildytas tik iki dviejų centimetrų nuo krašto, priešingu atveju, laistant augalus, vanduo ir dirvožemis gali išsilieti iš vazono. Kita vertus, jei baltas sluoksnis yra pūkuotas ir turi pelėsių kvapą, reikia veikti greitai. Pelėsis ne tik negražiai atrodo, bet kai kuriomis aplinkybėmis gali kelti pavojų jūsų augalams ir, dar svarbiau, jūsų pačių sveikatai.
Mažiau yra daugiau
Beveik bet kokiame vazoniniame dirvožemyje galima rasti tam tikrą pelėsių kiekį – ir tai yra gerai, nes pelėsiai, dirvožemio bakterijos ir vabzdžiai skaido dirvožemyje esančią negyvą augalinę medžiagą ir išskiria maistines medžiagas. Tačiau jei pelėsiai išplinta pernelyg smarkiai, tiek, kad ant vazoninio dirvožemio paviršiaus aiškiai matosi „plaukeliai“, tai dažnai yra netinkamos augalų priežiūros pasekmė. Jei esate šiek tiek per daug dosnus savo augalams ir juos perlaistote, vazoninė žemė bus nuolat drėgna, o tai skatina pelėsių ir miltligės augimą.
Jei savo augalams naudojote vazoninę žemę su dideliu komposto kiekiu, perlaistymas sudarys idealias augimo sąlygas pelėsiams ir net „aukštesniesiems grybams“. Taip yra todėl, kad tokiose dirvose esančios kompostuojamos medžiagos yra puiki dirva pelėsiui, kuris vystosi iš sporų, esančių beveik visur. Norint pašalinti pelėsį iš užkrėstos dirvos, geriausias sprendimas – išnešti visą augalą į lauką ir persodinti jį.
Kruopščiai išvalykite
Kai augalas bus lauke, ištraukite jį iš vazono ir pašalinkite kuo daugiau pažeisto dirvožemio. Nuplėškite seną žemę nuo krašto arba atsargiai pakratykite šaknų kamuolį, kol pamatysite šaknis. Jei jūsų augalams nenustatytas konkretus šaknų genėjimo grafikas, šiuo metu taip pat galite genėti šaknis, kad paskatintumėte jų augimą. Šaknų genėjimo ir persodinimo taisyklė – sumažinti šaknų gniužulą iki maždaug trečdalio pradinio dydžio.
Nepamirškite išvalyti vazono prieš sodindami augalą atgal, nes sporos gali prilipti ir prie vazono. Geriausias būdas užtikrinti, kad po persodinimo sporų nepersimestų, yra kruopščiai nuplauti vazoną karštu vandeniu ir acto pagrindu pagamintu valikliu prieš valant jį GARDENA rankiniu šepečiu. Galiausiai vazoną dar kartą kruopščiai išplaukite šaltu, švariu vandeniu. Tuomet augalą galima grąžinti į vazoną kartu su nauja, pelėsių neturinčia, aukštos kokybės vazonine žeme. Dabar galite užkirsti kelią vėlesniam peršlapimui paprasčiausiai uždengdami vazonų drenažo angą „akmenėliu“ ir užpildydami ją maždaug 3–5 centimetrų sluoksniu žvyro arba stambaus smėlio. Tai užtikrina, kad bet koks vandens perteklius galės nutekėti tiesiai į lėkštelę po laistymo. Venkite mesti supelėjusią vazoninę žemę į namų kompostą ir, norėdami ją išmesti, laikykitės vietinių atliekų surinkimo taisyklių.
Apsauga nuo pelėsio
Naują vazoninę žemę galite apsaugoti nuo pelėsių susidarymo, leisdami jai šiek tiek išdžiūti kiekvieną kartą, kai ją laistote. Retkarčiais papurenus viršutinį dirvožemio sluoksnį, taip pat galima išvengti pelėsio susidarymo. Taip užtikrinama, kad dirvožemis ir šaknų gniužulas būtų tinkamai vėdinami. Be to, augalų nelaistykite per dažnai – laistykite tik tada, kai būtina, ir net tada – tik saikingai. Taip išvengsite, kad vazoninė žemė taptų nuolat drėgna pelėsių sporų veisimosi vieta. Turėtumėte atsižvelgti į tai, kad tamsesniais žiemos mėnesiais, nuo spalio iki kovo, augalams reikia mažiau vandens nei vasaros mėnesiais. Reguliariai į vandenį įmaišykite pakankamą, bet tinkamą trąšų kiekį – tai dažnai pamirštama. Dirvos paviršiuje esančius nukritusius lapus ir žiedus reikia pašalinti, nes ant augalo gali išplisti pilkasis pelėsis (botrytis). Norint išvengti pelėsio atsiradimo sodinimo etape, augalams, augantiems vazonuose, reikėtų naudoti labai mineralais praturtintą vazoninę žemę, pavyzdžiui, skirtą citrusiniams augalams ar specialiai vazoniniams augalams. Mineralais praturtinta žemė yra mažiau linkusi į pelėsio susidarymą.
Laistymas per padėklą ar lėkštelę yra puikus būdas suteikti vandens tada, kai to reikia: įpilkite vandens į padėklą, o po pusvalandžio išpilkite vandens perteklių. Jei augalas pradinį vandens kiekį „įsiurbia“ labai greitai, įpilkite dar vandens, o tada išpilkite jo perteklių.
